šnairūnas

šnairū̃nas, -ė smob. (2) žr. šnairys: 1. NdŽ. 2. Rtr O kai atdavė pas anytėlę, pas anytėlę, pas šnairūnėlę, rytelį kėliau smūtna būdama LTR(Slv). 3. L, Rtr, KŽ pavyduolis.